Žinių bazė » Vandens kietumas

• Vandens kietumas

   

  Šiuo metu vis aktualesnė tampa vandens valymo, arba, tiksliau, vandens ruošimo problema. Kalbama ne tik apie vandenį, skirtą gerti arba maistui ruošti, bet ir apie tą vandenį, kuris yra naudojamas buityje – skalbti, indams plauti ir pan. Egzistuoja problema, su kuria susiduriama ir užmiesčio namuose, turinčiuose autonominę vandens tiekimo sistemą, ir miesto butuose. Ši problema vadinasi vandens kietumas. Vandens kietumas veikia, nors ir ne taip stipriai, geriamojo vandens kokybę, tačiau šiuolaikinei buitinei technikai, autonominėms karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemoms, naujausiems santechnikos įrenginiams kova su vandens kietumu yra ypatingai aktuali.

  Vandens kietumas nustatomas pagal vandenyje ištirpusių kalcio ir magnio druskų sudėtį kuris šildant vandenį nusėda, suformuoja apnašas, kurias visi puikiai žinome kaip nuoviras. Palyginus nekaltos ant sienelių esančios nuoviros gali pirma laiko sugadinti santechniką, indų plovimo ir skalbimo mašinas (neveltui brangūs buitinės technikos prietaisai turi įmontuotus vandens minkštinimo įtaisus). Autonominėms vandens pašildymo ir šildymo sistemoms nuoviros – tikra nelaimė. Dažniausia vandens šildytuvų gedimo priežastis – nuoviros, nusėdusios ant šildymo katilų šilumokaičių sienelių ir ant vamzdžių sienelių. Su šia problema jau ne vieną dešimtmetį susiduria profesionalai, dirbantys su vandens šildymo įranga – nuo buitinių vandens šildytuvų iki šiluminių elektrinių katilų.

  Buityje dėl vandens kietumo skalbiant sunaudojama ženkliai (30-50%) daugiau skalbimo priemonių, o taip pat pablogėja vandens savybės. Virinant gana kietą vandenį, jo paviršiuje susidaro plėvelė, o pats vanduo įgyja būdingą skonį. Tokiu vandeniu užplikius kavą arba arbatą, vandenyje gali atsirasti rudų nuosėdų. Dietologai nustatė, kad kietame vandenyje blogiau išverda mėsa. Tai yra susiję su tuo, kad kieto vandens druskos reaguoja su gyvulinės kilmės baltymais, sudarydamos netirpius junginius. Taip sumažėja baltymų įsisavinimas.

  Ne visi, deja, žino apie nepalankią vandens kietumo įtaką sveikatai prausiantis. Kieto vandens druskoms reaguojant su prausimosi medžiagomis (muilu, skalbimo milteliais, šampūnais) gali susidaryti netirpios muilo nuosėdos. Būtent dėl jų sunaudojama žymiai daugiau, negu reikėtų, plovimo priemonių, atsiranda apnašos ant čiaupų, skalbinių. Išdžiūvus tokioms putoms, ant žmogaus odos ir plaukų lieka mikroskopinė plėvelė (daugelis žino nemalonų „šiurkščių“ plaukų jausmą). Pažeidžiama natūrali riebalų plėvelė, kuri visuomet dengia sveikus plaukus ir sveiką odą, užsikemša poros, oda išsausėja, pleiskanoja. Pirmasis tokio neigiamo poveikio požymis yra švariai nuplautos odos ar išplautų plaukų „šiugždėjimas“. Pasirodo, kad kai kuriuos žmones erzinantis „muilo“ pojūtis, nusiprausus minkštu vandeniu, rodo, kad apsauginė odos riebalų plėvelė yra sveika ir nepažeista. Būtent ta plėvelė ir slysta. Priešingu atveju reikia leisti pinigus losjonams, minkštinantiems ir drėkinamiesiems kremams, kurių reikia motulės gamtos suteiktai apsaugai atstatyti. Neveltui kosmetologai rekomenduoja (o tai puikiai žino daugelis moterų) praustis labai minkštu lietaus arba sniego vandeniu.

  Visame civilizuotame pasaulyje išeitis iš tokios situacijos yra viena – vandens minkštinimas.

  Įeiti į vandens minkštinimo filtrų katalogą
•